kukumas

kùkumas (la. kūkums) sm. (1) 1. ppr. pl. moterų drabužių rankovių klostėtas ar parauktas papūtimas, iškilimas ties pečiais: Seniau ponių ant pečiais buvo sutraukti kùkumai Šts. Su tais kùkumais dabar mergos nebsibjaurina Grg. Kùkumai išejo iš mados Brs. Pasisiuvo mendelį su kùkumais Krtn. Ir tau reikėjo prašyti siuvėjos, kad tokius pat kùkumus įdėtų Brs. Jau muno kùkumai nubrizgo Dr. 2. iškilimas, kupra: Nosis ano ne kumpa, bet su kùkumeliu Šts.